Darbo laikas: I-V 10:00 - 20:00, VI 10:00 - 17:00, VII - NEDIRBAME

Vitaminai

Vitaminai

Pradedant kalbą apie maisto papildus, reikia labai gerai suprasti, jog yra taip vadinami „baziniai“ papildai ir visi likusieji. Prie bazinių papildų priskiriamas proteinas, kreatinas (nesvarbu ar tai monohidratas, ar neseniai išrastas HCL kreatinas), amino rūgštys (ir BCAA ir esminės) ir aišku vitaminai. Tai mitybos pagrindas. Dėl vieno iš vitaminų trukumo organizme, gali sutrikti visa jo veikla, nekalbant jau apie raumenų auginimą. Tai gi, kodėl vitaminai turi tokią didelę svarbą mūsų organizmui.

VITAMINAI – KAS TAI ?

Vitaminai – organinės medžiagos, palaikančios gyvybes. Organizmui reikia didesnio kiekio vitaminų, negu jis pats gali pagaminti, tad vartodami maisto produktus, mes parūpiname jį reikiamais vitaminais. Ženkliai pritrukus vieno iš vitamino, gali prasidėti sveikatos problemos – nuo sulėtinto metabolizmo iki rimtų susirgimų. Šios mažos organinės medžiagos turi didžiulę įtaka kiekvienam mūsų organui bei dalyvauja daugelyje cheminių reakcijų.

Pats žodis „vitaminas“ pirmą kartą buvo panaudotas lenkų biochemiku Casimir Funk, kuris teigė, jog ši medžiaga būtina gyvybei palaikyti bei turi azoto. „Vita“ – reiškią gyvybę, o „amine“ – azotas – taip ir atsirado žodis „vitaminas“. Išviso JAV užregistruota trylika vitaminų – A, C, D, E, K, B grupės vitaminai: B1(thiamin), B2(riboflavin), B3(niacin), B6(pyridoxine), B12(cobalamin), folio rūgštis, biotinas bei pantoteno rūgštis.

Vitaminai skirstomi į dvi grupes: riebaluose tirpstantys bei vandenyje tirpstantys. Vitaminai A, D, E ir K tirpsta riebaluose bei reikalauja didelį kiekį mineralų ir riebalų, kad pilnai pasisavintų. Šie vitaminai kaupiasi kepenyse. Visi likusieji vitaminai tirpsta vandenyje, bei esant pertekliui pasišalina su šlapimu.

KOKIOS YRA VITAMINŲ NORMOS ?

Juk visi žinome, jog visi mes skirtingi ir visų organizmo poreikiai yra skirtingi. Didelę įtaka turi tokie faktoriai kaip genetika bei patiriamo streso lygis. Taip pat savaime aišku, jog sportininkams reikia žymiai daugiau vitaminų, negu įprastam mirtingajam. Juk per 2-3 valandų intensyvią bokso arba imtynių treniruotę mes prarandam didelį skysčių kiekį, o kartu su juo netenkame ir vitaminų bei mineralų. Rūkantieji arba pvz sergantys lėtinę liga, irgi reikalauja didesnio kiekio vitaminų. Nemažą įtaką turi ir žmogaus lytis, amžius bei odos spalva. Todėl visiems, net nesportuojantiems patariama vartoti ne tik B kompleksą, bet multivitaminus, tada jūs būsite įsitikinę, jog aprūpinate organizmo visais reikiamais vitaminais.

Egzistuoja ir nustatytos Rekomenduojamos Paros Normos (PRN), atsižvelgiant į vidutinio ūgio, svorio bei kitus vidutinio žmogaus faktorius.

Vitaminas A (5000 IU) – palaiko gerą regėjimą, turi įtakos plaukams, nagams bei dantims. Neleidžia susidaryti raukšlėms bei apsaugo nuo infekcijų. Turi didelę įtaka žmogaus kaulams.

Vitaminas C (60mg) – apsaugo organizmą nuo infekcijų bei palaiko žmogaus kraujagysles. Atsako už audinio atnaujinimą bei medžiagų apykaitą.

Vitaminas D (400 IU) – augimo vitaminas, be jo kalcis bei fosforas tiesiog nepasisavina.

Vitaminas E  (30 IU) – vienas stipriausių antioksidantų, stabdo kancerogenų naikinimą.

Vitaminas K (80mcg) – atsako už kraujo krešėjimą, stiprina kaulus, padeda širdies bei plaučių audinių gamybai.

Vitaminas B1 (1,5 mg) – apsaugo nuo depresijos bei irzlumo.

Vitaminas B2 (1,7mg) – vitamino stokos atveju atsiranda pleiskanos.

Vitaminas B3 (20mg)  - vitamino stokos atveju atsiranda skrandžio bei odos problemos.

Vitaminas B6 (2mg) – vitamino stokos atveju galimos migrenos, nemiga bei žmogus greitai pavargsta.

Folio rūgštis (400mcg)  - padeda gaminti raudonus kraujo kūnelius. Be šios rūgšties neįmanomas visų kūno ląstelių augimas bei atstatymas. Esant vitamino stokai, pablogėja miegas bei nuotaika, gali net pablogėti atmintis.

Vitaminas B12 (6mcg) - vitamino stokos atveju žmogus praranda apetitą, gali sutrikti dėmesingumas.

Biotinas (300mcg) - atsako už riebalų bei amino rūgščių utilizavimo procesuose. Stokos atveju pablogėja miegas, nuotaika, gali prasidėti depresija.

Pantoteno rūgštis (B5) (10mg) – padeda riebalų deginimo procesui. Stimuliuoja hormonų augimą. Stokos atveju pablogėja širdies, inkstų, nervų sistemos darbas.

 

ŠALTINIAI

Geriausias vitaminų šaltinis yra maistas. Be abejo natūralūs produktai turi daugiausia naudingų medžiagų, tad stenkitės išvengti maisto, kuriame yra daug konservantų bei kitų nereikalingų organizmui priedų.

Vitaminas A – trynys, žuvų taukai, sviestas, menkių kepenys, pieno produktai, morkos, špinatai, brokoliai, kopūstai.

Vitaminas C – kiviai, citrusiniai vaisiai, pipirai, juodieji serbentai, bulvės, kopūstai.

Vitaminas D – pieno produktai, ikrai, žuvų taukai, trynys, menkės kepenys.

Vitaminas E – grikiai, kukurūzai, mėsa, pieno produktai, soja, žirniai.

Vitaminas K – pomidorai, kopūstai, špinatas, kiaušiniai, kepenys.

Vitaminas B1 – mėsa, pieno produktai, riešutai, daržovės.

Vitaminas B2 – mėsa, grikiai, daržovės, kviečiai, kiaušiniai.

Vitaminas B3 – žuvis, žirniai, grikiai, riešutai, mėsa.

Vitaminas B6 – pieno produktai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, kepenys, miltai.

Folio rūgštis – špinatas, salotos, petražolės, kiaušiniai, kepenys.

Vitaminas B12 – mėsa, žuvis, pieno produktai, kepenys, širdis.

Biotinas (H) – tryniai, kepenys, inkstai, mėsa, pieno produktai.

Pantoteno rūgštis (B5) – jautiena, jautienos kepenys, žuvis, pieno produktai, kiaušiniai, riešutai, grybai.

 

Kadangi visi gyvename tokiais laikais, kai sunkiai surasime šviežias daržoves už prieinamą kainą arba produktus be konservantų bei išlikusiom visom maistinėm vertybėm, tad mūsų rekomendacija būtų į savo mitybos racioną būtinai pridėti multivitaminus. Nesvarbu vaikinas jūs ar mergina, multivitaminai aprūpins jūsų organizmą reikiamomis medžiagomis bei padės pasiekti užsibrėžtų rezultatų.

Dalintis:
Rašyti komentarą
Rašyk
Skambink